Galima sakyt, kad gimiau iš naujo. Manęs pasigailėta ir suteiktas dar vienas šansas bandyt gyvent iš naujo. Aleliuja.

ankstyvas rytas ir norisi miego, tad parašysiu tik kelias detales iš šio renginio.

Coffee inn'e lošėm Illuminati. Kick ass.

Naktį su gėrėm vyną. Kick ass.

Šokom ir klausėmės reggae'io. Ultra super duper kick ass.

Valgėm čili kaime. So-so.

Gėrem nemokamą kavą. Pfff.

Grįžom prie reggae'io. Kick ass.

Ėjom prie Vilniaus Energijos į diskoną (ačiū Dovilei). TOTAL SUCK ASS.

Sėdėjom krantinėj. Kick ass.


Apie geresnią kompaniją net nedrįsčiau pagalvot AČIŪ!!!

" Dievas yra mano vedlys - man nieko netrūksta"


Keista diena buvo, labai keista, tačiau ji buvo nuostabi.

Ji prasidėjo nuo to, kad važiavau mokyklon priduot LT vadovėlio, kurį vakar buvau pamiršęs, ir atsiimti užstato už spinteles. Tradiciškai, po kiekvieno "renginio" einam į Coffee inn'ą. Užstato gavimas nebuvo išimtis .

Apie pusę trijų susitikau su šauniaisiais rpg'istais , vėlgi Coffee inn'e. Chebra mano gimimo dienos proga (tikrasis gimtadienis rytoj) suorganizavo tortą (mmmm.... tortas ) ir kuponą apsiprekinimui parduotuvėje D6. Ačiū jums labai .

Smagiai kortom palupome durnių, o po to buvo nuspręsta persikelti į Pilies gatvės Coffee inn'ą (ką mes be jų darytume??? ) ir pažaisti Alias. Taip ir padarėme. Dėja man vėl prasidėjo parkės ir šiek tiek smuko nuotaika. Taip būna tuomet, kai atleidžiu vadžias ir pastebiu, kad elgiuos visiškai nekrikščioniškai. Taigi, Alias gavosi padusęs, nes vyravo slogi atmosfera (bent jau gale tai tikrai ). Išsiskirstėm.

Grįžus namo, tėvai pasiūlė pavakarieniaut Čili'ake. Noro visiškai nebuvo, bet sutikau. Ryt tėvai išvažiuoja į sodybą, tad norėjo bent simboliškai susirinkt ir paminėt manąjį gimtadienį. Pavakarieniavus, nusprendžiau pasivaikščiot ir namo nueit pėsčiomis. Oras buvo nuostabus - vėsu, tamsūs debesys smagiai kontrastavo su besileidžiančia saule.

Šiaurės miestelyje, prie Rimi parduotuvės, padėjau vienam žmogeliui stumt numirusią mašiną iki nuokalnės. Tokie maži patarnavimai labai atgaivina sielą. Jaučiaus pakylėtas ir tarsi prisilietęs prie visatos centro, prie pačios gryniausios esmės. Dairiaus į šalis ir stebėjau aplinką. Tolumoje matėsi ant miško nusileidęs rūkas, paskutiniai saulės spinduliai, žaidžiantys tamsiai mėlynuose debesyse, seni tarybiniai namai, kurie tarsi monolitai iškilę Neries pakrantėje. Jaučiaus kaip danguje, tarsi manęs nebeslėgtų jokie rūesčiai, tarsi būčiau miręs ir man jau niekas nebegrėstų. Viskas buvo tarsi sapne. Ėjau pro namų kiemus, kur kažkada važinėjaus rogutėmis, ėjau taku, kuriuo mane vėdžiodavo močiutė. Transo būsenoje priėjau stotelę ir įsėdau į septynioliktą troleibusą, nors mano namai buvo čia pat, už poros šimtų metrų. Nuvažiavau iki Mindaugo tilto ir išlipau. Norėjau pasivaikščioti krantine.

Vaizdas buvo nuostabus. Atsisėdau ir apsidairiau aplinkui: senas laivas "Ryga" išlaukė tuščias, kitame krante sėdėjo poros ir grožėjos miestu, užsidegė žibintai ir gatves nudažė oranžine spalva, Gedimino kalnas buvo apgaubtas lengvo ir skaidraus rūko. Mano siela kaifavo, gaudžiau kiekvieną vaizdinį ir kiekvieną detalę. Dėkojau Dievui už man parodytą malonę, už tai, kad man padovanojo tokį nuostabų vakarą. Atsistojau, mane apkabino gaivinantis vėjelis ir pradėjau žingsniuoti namų link.

Netoli irklavimo bazės sustojau ir pasižiūrėjau į kitą krantą. Pro medžius krito oranžinė žibintų šviesa ir maudėsi Neries srovėje. Nebeišlaikiau, sukrėstas begalinio grožio ir visa apimančios Dievo meilės aš ištiesau rankas į šonus. Meldžiaus, šlovinau Dievą. Net dabar, rašant šiuos žodžius, akyse kaupiasi džiaugsmo ir dėkingumo ašaros. Sukalbėjau Garbė Dievui Tėvui ir Sveika Marija. Galvoje kilo mintis išsiųsti vieną žinutę ir pasinert į avantiūrą, nes žinojau, kad esu visiškai nevertas ir nenusipelniau to, ko prašiau . Nusprendžiau, jeigu atsakymas bus neigiamas - nustosiu vaikytis miglotos idėjos ir vėl pasiryšiu gyvenimą atiduoti Dievui, tapti kunigu. Išsiunčiau tą žinutę ir vėl pradėjau melstis. Pasimeldęs grįžau namo.

Atsakymas neigiamas. Taip yra netgi geriau, nes kitu atvieju man būtų per sunku. Supratau, kad ne tam esu sutvertas. Taigi, aš apsisprendžiau.

Ačiū visiems už šią nuostabią dieną, ačiū už jūsų sveikinimus, už nuostabią kompaniją. Atleiskit, kad būnu didžiausia pasaulyje subinė.

Peace.

meh

I've just red all of my journal entries. It was really interesting to remember various moments from my life. There were ups and downs, but all experiences in the life are worth remembering. It seems that I'm riding the stream made of win, an obvious "up" period. I hope it will last long enough for me to build my character a little bit more. Not saying that I'm a total douche, but I'm not that kind of a person you would want to spend too many time with. Really. I tend to enjoy silence, while others love to chat non-stop. Hopefully, I'll have the time and opportunities to work on my social skills, which are necessary.

An idea has struck me - what if I became an english teacher after school? There's a lack of good teachers, especially English, in Lithuania. It's just one of those temporal ideas that you come up with and forget after few days.

I've rediscovered Manu Chao. He's a wonderful singer. Manu's songs are very inspiring and they also cheer me up. Because of Manu, Che and few books I've red, I've started supporting leftist points of view.

That's it for today, that's all I wanted to share. Oh, yeah, my birthday is on Saturday. Can't wait